Stovyklos dienoraštis

Mūsų ga(r)bioji vertinimo komisija šios dienos dienoraščio rašymo nugalėtojais išrinko komandą “GDEVA”, su kuo ir sveikiname

Sveikas Dienorašti,

Po sunkios nakties <nemigo nakties> ir gan lengvesnės dienos <visais aspektais> vėl norime su tavimi pasidalinti savo įspūdžiais.

Ryte atlikę panašias procedūras kaip kiekvieną rytą, sėdome į autobusą ir patraukėme link pirmosios stotelės – Maciuičių vandens malūno. Iš pirmo žvilgsnio nepasakytum, kad kažkada šioje vietoje buvo malūnas: apgriuvęs, girnos kyšo virš vandens, o akmenys padengti samanomis. Vaizdas sukeliantis daug įvairiausių minčių. Kažkuris dalyvis net svarstė, kad čia padarytų kavinę <“jaunasis verslininkas DD“>

Trumpai mintimis pabuvoję XIX amžiuje tęsiame savo kelionę malūnų beieškant <kaip karšta, ir kažko jaučiamės nekaip nuo saldžių pusryčių:/>

Minijos <upės> krantu žirkliuodami link kažkieno kiemo <lyg kokie Indianos Džonsai:D> atrandame upėje išlikusias vandens malūno liekanas <fainai:D>. Šiame kieme seniau buvo dvaras, o jame gyveno Medžinskai, kuriems ir priklausė šis malūnas <neblogai, kieme nuosavas malūnas, pasiturintis jo? DDD>

<pietų metas, jechoooo:DDDD >

Mes, „Sekėjai istorinėm pėdom“, pagaliau išvydome tai, apie ką buvo šnekama visos kelionės metu. Saugų kaimo malūną – lentpjūvę su visa išlikusia senąją įranga <gal šis malūnas vis dar veiktų, jeigu tai rūpėtų mūsų didiesiems valdžios ponams… Na ir ko gi jie delsia hm??>

Romantiškoje <pajūryje:DD> aplinkoje pakalbėjome apie ne tokia romantiška tema. Žaliosios energetikos „komjaunuolis“ <kaip pats žurnalistas prisistatė:DD> tiesiai šviesiai išdėstė viską apie esamą energetikos padėtį Lietuvoje <žodžiu, mėtė akmenis į mūsų valdžios daržą >

Sėdėdami kopose ir bežiūrėdami į besileidžiančią saulę mes susimąstėme, kad viso pradininkas yra žmogus. Žmogus savo rankomis sukuria ir pastato didingiausius statinius ir tas pats žmogus juos sunaikina. Mūsų didžiausias priešas yra abejingumas kitam žmogui, gamtai, tai pačiai žaliajai energetikai. Vietoj mašinos pasirinkime dviratį, vietoj pikto žodžio – tarkime gerą… PRADĖKIME NUO SAVĘS…